Kauno uostai – upės Kauno gyvenime

Kaunas nuo seno garsėjo kaip upių miestas, upės visuomet buvo neatsiejama jo ūkinio ir kultūrinio gyvenimo dalis. 1408 m. miestas gavo Magdeburgo teisę, o po Žalgirio mūšio, kai kovos su kryžiuočių ordinu jau buvo aprimę, prie svarbių vandens kelių įsikūręs miestas ėmė sparčiai plėstis ir greitai tapo gana stipriu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prekybiniu centru. Upių reikšmė Kaunui visada buvo labai didelė. Įsikūręs santakoje, miestas neišvengiamai buvo priklausomas nuo dviejų didžiausių šalies upių. Nesumenko upių vaidmuo ir Lietuvos Respublikos laikais. Upių laivybos tradicijos Kaune siekia ankstyvus viduramžius, tačiau rašytinių šaltinių daugiausia nuo XV amžiaus. Ekskursijos metu aplankysime Kauno žiemos uostą, susipažinsime su uostų ir laivybos upėse istorija, Nemuno krantinių gyvenimu. Nemunu plaukiojo laivai, gabenantys krovinius, pakrantėse telkėsi nemažai pramonės įmonių formavusios Kauno ekonominį gyvenimą. Šiltojo sezono metu Kauno gyventojai  eidavo pasivaikščioti ir pailsėti prie upių. Stebėsime Kauną nuo Nemuno ir Neries krantų perspektyvos. Sužinosite apie pramogas upėse ir ant upės kranto. Ekskursijos maršrutas ves nuo Žiemos uosto pro Kauno pilį, susipažinsime su pilies vaidmeniu kontroliuojant  Nemuną ir Nerį viduramžiais. Ieškosime kryžiuočių pilių pėdsakų prie Nemuno ir Neries krantų.